krūmas

krū́mas sm. (1) 1. K, R į medį panašus augalas, kurio šakos eina nuo pat žemės: Krūmas rožių SD320. Krūmas aviečių SD141. Krūmas, ant kurio vilna (medvilnė) auga SD7. Apylinkė buvo atvira, be medžių ir krūmų P.Cvir. Mano dėta, šitų krūmų nelaikyčiau – tik pievą gadina Dkš. Daug ganyklų krūmais stovi Ėr. Tokie krūmelùkai auga Krtn. Girios krūmeliai – tai mūs tėveliai, liepelės – motinėlės A1884,259. Nederingus krūmus, usnis, kurmių kupstus ir visokius tokius niekus išgaišintumbime K.Donel¹. Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką riečia A.Baran. Nei jie pjauna, nei valiuoja, tik po krūmus tinginiuoja NS136. Tik neskinkit žiedelio nuo to rožių krūmelio (d.) rš. Bitės stovi už tų krūmiùkų Dg. Krūmaliūse žiemą zuikių labai daug randasi Slnt. Mūsų žemė krūmaliais apaugusi Slnt. Krūmalẽliais, paparkasiais ėdinu karvelę Šts. Kaip ansai krūmas Maižiešiaus degąsis, o vienok nesudegintas DP601. Regėjo krūmą, ugnyje degantį BB2Moz2,2. Krūmų plūgas rš. Krūmų grėblys rš. Krūmų keltuvas rš. Merga kaip krū́mas (stora) Kv. | prk.: Iš to vaiko užaugs irgi nemažas krū́mas (bus storas, išsiskėtęs) Up. Kai toks krū́mas atsisėda, nebelieka vietos kitam Up. ^ Dažnai mažas krūmas giliai šaknis leidžia KrvP(Mlt). Mažas krūmas, didžios šaknys B. Durno krūmo ir rykštė durna Arm. 2. jaunas smulkių medžių miškelis: Krū́me gyveno šventasis J(Ms). Būčiau tave po miškus ir krūmus išvedžiojęs, paukščių lizdus parodęs J.Bil. Godelių sodoj yr Lekiškės krūmaliùkas Šts. Ot priaugę žolės – kaip krūmo! Sb. ^ Krūmo paukštis į krūmą ir veiz Sln. Krūmas yra su ausimis, laukas su akimis VP26. Į krūmą gimęs, į krūmą ir karš Klp. 3. žolinis augalas, kurio stiebai pluoštais tiesiog eina iš šaknų, keras: Krū́mą bulvių paroviau, patirdama, ar jau užaugo J. Ale kiek daug po vienu krūmu [bulvių]! Lp. Krū́mais auga bulvės, žemuogės, braškės, serbentai, agrastai, elksneliai, išžėlę iš vieno kelmo J. Ramunių krūmai pridengė kapus A.Vencl. Kūkaliai auga krūmais Tat. Viksva stačioji auga dideliais krūmais rš. Lygiojoj lankelėj lelijų krūmelis; po lelijų krūmužėliu šaltas šaltinėlis Niem18. O rūtelės, o žaliosios krūmeliais žaliuoja Plš. Ant močiutės didžio dvaro levendrų krūmelis Nm. Kur tėvulis gėrė, rugių krūmai žėlė TŽI199. | Rado baravykų krū́mą Mrj. 4. prk. giminė, šeima: Mano tėvas ir jo sūnus – tai jie vieno krūmo Mrj. Svetimų nėra – visi vieno krūmo Arm. ^ Kur eik neik, vis savo krū́me (namie) geriau Švnč. 5. Pns, Alv pagrindinė, svarbiausia prietaiso dalis: Kliba krūmas (ratelio ropė su rite ir šakelėmis), tai ir barška verpiant Rdm. Krūmas in krėslą insišriūbuoja Klvr. Krūmas dreba – koks čia gali būti verpimas Btr. Da čia vindas geras būtų, tik krūmo naujo reik Kt. Pagedo krūmas, ir nemožna verpt Mrs. Pridėjo ne vieną naują vargonų krūmo dalį LTII410. Net visas krūmas mašinos dreba Ss.